Energijos sąnaudos miestų transporte. Darnios plėtros paieškos

Darni plėtra. Darnios plėtros (angl. sustainable development) sąvoka Lietuvoje naudojama jau gerą dešimtmetį. Parengta krūva teritorijų planavimo dokumentų, strateginių planų kuriuose šmėžuoja darnios plėtros sąvoka. Ji tokia populiari ir madinga, kad vartojama kur reikia ir kur nereikia, ir neretai būna taip, kad  planai neturintys nieko bendro su darnia plėtra  vis tiek vadinami darniais (teisybės dėlei, nemažą jų dalį būtų galima pavadinti „anti-darniais“). Tušti žodžiai ir tiek. Darnios plėtros sąvokos esmė yra suderinti žmonijos poreikius ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėje sferose bei vystytis taip, kad dabartinių kartų poreikių tenkinimas nesumažintų ateities kartų galimybių tenkinti savuosius.

Vienas iš svarbių šios plėtros aspektų yra racionalus energetinių išteklių naudojimas.  Remiantis Eurostat duomeninis transportas sunaudoja maždaug 1/3 visos energijos. Kiek turime vietos racionalizuoti energijos sąnaudas šitoje srityje?

Atlanta ar Barselona? Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, tačiau pirmiausiai reiktų pažvelgti ne į modernesnius variklius leidžiančius sumažinti degalų sąnaudas keliais litrais, bet į miesto urbanistinį modelį. Vienas populiarus pavyzdys yra dviejų miestų turinčių panašų gyventojų skaičių palyginimas. Barselonos regionas turi maždaug 20 % daugiau gyventojų nei Atlantos, tačiau jie gyvena 26 kartus mažesnėje teritorijoje ir sunaudoja 11 kartų mažiau energijos! Newman ir Kenworthy atlikę tyrimą rado akivaizdų sąryšį tarp miesto tankumo ir energijos kiekio tenkančio vienam gyventojui (koreliacija R²=0,86). Tyrimo autoriai teigia, kad egzistuoja stiprus ryšis tarp miesto tankumo ir transporto rūšies pasirinkimo (angl. modal split) bei automobilių ridos, o visa tai nulemia bendras energijos sąnaudas.

Miesto tankumas	Mažas <25 gyv./ha	Vidutinis 50-100 gyv./ha	Didelis >250 gyv./ha
Kelionių pasiskirstymas*	Mot: 80% VT: 10% Nemot: 10%	Mot: 50% VT: 25% Nemot: 25%	Mot: 25% VT: 50% Nemot: 25%
Automobilių rida (km/gyv/m)	>10.000	5.000 – 10.000	<5.000
Viešojo transporto panaudojimas (kel/gyv/m)	<50	50 - 250	>250
Degalų sąnaudos (MJ/gyv/m)	>55.000	20.000 – 35.000	<15.000
Regioninis paplitimas	Šiaurės Amerika, Australija	Europa	Azija

* Mot – individualus motorizuotas transportas (lengvieji automobiliai, motociklai ir pan.); VT – viešasis transportas; Nemot – nemotorizuotas transportas (dviračiai, pėstieji).

Nors Newman ir Kenworthy tyrimas kai kurių specialistų buvo kritikuojamas, todėl, kad neįvertino miesto erdvinio modelio (t.y. neįvertino gyvenamųjų teritorijų, darbo zonų, daugiafunkcinės paskirties zonų išsidėstymo), jis akivaizdžiai parodė, kad miesto išskydimas į priemiesčius niekaip negali būti vadinamas darniąja plėtra.

Kas vyksta Lietuvoje? Gyventojų surašymo duomenys į veidą tėškė nemalonią tiesą – mūsų liko vos 3 mln., t.y. per 10 metų gyventojų Lietuvoje sumažėjo 440 tūkst. , iš jų emigracijai tenka 77 %. Nepaisant to visuose teritorijų planavimo dokumentuose numatoma „nemaža“ teritorinė plėtra. Iš tikro ji yra tokia didelė, kad urbanizavus tas teritorijas Lietuvoje galėtų gyventi turbūt ne 3 mln. bet ne mažiau kaip 10 mln. gyventojų. Žmonės nenori gyventi mieste, jie savo svajonių būstą suvokia kaip nuosavą namą priemiestyje. Man antrina ir skaičiai (žr. lentelę).

Gyventojų skaičiaus pokytis didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose 2003-2012 m.

	Miestas			Rajonas
	2003	2012	Pokytis	2003	2012	Pokytis, %
Vilnius	553.2	534.1	-3.5 %	89.5	95.7	+6.9 %
Kaunas	373.3	311.1	-16.8 %	82.7	86.2	+4.2 %
Klaipėda	191.6	160.4	-16.3 %	46.4	51.5	+11.0 %

Visi didžiausi Lietuvos miestai praradinėjo savo gyventojus, tačiau greta jų esančiuose rajonuose gyventojų skaičius augo. Jeigu ne teritorijų planavimo proceso suvaržymas, kuomet gyventojams tenka praeiti kryžiaus kelius rengiant visus reikiamus dokumentus namo statybai ir ne ekonomikos krizė, situacija galėtų būti dar labiau komplikuota. Kaip manote kuris gyventojas sunaudos daugiau energijos transportui: gyvenantis mieste ar gyvenantis priemiestyje? Kokia tikimybė, kad priemiesčio gyventojas į darbą atvyks viešuoju transportu, dviračiu ar pėsčiomis? Kokia tikimybė, kad jo maži vaikai galės savarankiškai nuvykti į mokyklą ir būrelius? Visas pasaulis jau seniai žino, kad priemiesčių plėtra formuoja mieste kamščius. Senai šnekama, kad Lietuvoje nėra aiškios teritorijų planavimo politikos. Tačiau šiuo klausimu situacija beveik nejuda į priekį.

Nemažai verslo ir gyventojų moka mokesčius rajone, tačiau naudojasi miesto infrastruktūra. O miestai prarasdami dešimtis tūkstančių gyventojų nesugeba užtikrinti viešųjų paslaugų kokybės. Pagal Newman ir Kenworthy miestų klasifikaciją, Lietuvos miestai priskiriama mažo tankumo miestams. Normalus tankumas yra miestų centrinėse dalyse ir aplink juos esančiuose mikrorajonuose, taip pat sovietmečiu statytose daugiabučių kvartaluose. Visur kitur „tyrlaukiai“, kuriuos taip pat reikia aprūpinti viešosiomis paslaugomis, nors dažnai tai padaryti būna ekonomiškai nuostolinga. Pavyzdžiui tarp užsienio planuotojų seniai rastas konsensusas, kad gyventojų tankumas tinkamas viešajam transportui yra >30 gyv./ha (3000 gyv./km²). Vilniuje toks tankumas baigiasi jau 6 – ame km nuo miesto centro. Neribotos laisvės šalyje - Amerikoje, jau seniai susivokta, kad jų priemiestinė plėtra buvo akivaizdi urbanistinė klaida ir kai kalba pakrypsta apie miestų planavimą, amerikiečiai nesigėdydami dairosi į vakarų Europos miestus. Mes einame pablogintu amerikiečių keliu. Pablogintu todėl, kad mūsų priemiesčių plėtra daugumoje atveju yra stichinė. Mes neformuojame priemiestinių gyvenviečių, daugumoje atveju užstatymas vyksta stichiškai, kuomet pastatai dygsta bet kaip pagal buvusios žemės ūkio paskirties sklypų ribas, kurie buvo skirti „burokams auginti".

Duany, Speck ir Lydon kalbėdami apie urbanistinės plėtros prioritetus supaprastintai suskirstė urbanistinę plėtrą nuo protingiausios (viršuje) iki kvailiausios (apačioje):

• Miesto teritorijų atnaujinimas (konversija); 
• Miesto teritorijų tankinimas; 
• Miesto teritorijų išplėtimas; 
• Priemiesčio teritorijų atnaujinimas (konversija); 
• Priemiesčio teritorijų išplėtimas; 
• Naujų priemiesčio teritorijų užstatymas prie esamos infrastruktūros; 
• Naujų priemiesčio teritorijų užstatymas, teritorijose be esamos infrastruktūros; 
• Naujų priemiesčio teritorijų užstatymas aplinkosaugos požiūrių vertingose teritorijose;

Taigi kalbant apie energetinių resursų taupymą ir apie ekologiją neišvengiamai turime pakreipti kalbą link racionalaus miestų planavimo, nes čia slypi dideli neišnaudoti rezervai.