Šią savaitę žiniasklaidoje pasirodė straipsnis: „KET pakeitimai:
autobusų juosta galės važiuoti ir lengvieji automobiliai bei elektromobiliai“.
Laikinoji vyriausybė patvirtino KET pakeitimus, kurių pagrindu sudarė galimybes
savivaldybėms visuomeninio transporto eismo juostose organizuoti elektromobilių
bei kitų transporto priemonių, kuriose yra ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai, eismą.
Didžioji dalis visuomenės šį KET pakeitimą sutiko palankiai, o Eligijus Masiulis komentavo šį
sprendimą taip:
„Manome, kad toks taisyklių pakeitimas leistų kai kuriuose didmiesčių ruožuose sumažinti spūstis ir iš tikrųjų manome, kad kai kurios juostos, kur mažai visuomeninio transporto, ypatingai piko metu, yra pakankamai laisvos, o kitose juostose automobiliai yra susigrūdę. Tai leistų padidinti pralaidumą ir dėl to laimėtų visi“.
Ar tikrai?
Tokie eismo organizavimo sprendimai pasaulyje nėra naujiena.
Labiausiai ši eismo organizavimo būdą pamėgo anglosaksiškos šalys: JAV, Kanada,
Australija. Kas lankėsi šiuose šalyse turbūt iš karto
pastebėjo, kad jų gyventojai yra be galo prisirišę prie savo automobilio ir
neįsivaizduoja savo gyvenimo be jo. Jungtinėse Amerikos Valstijos pirmosios
tokios eismo juostos atsirado apie 1970 – uosius metus. Dažniausiai jos būdavo
įrengiamos greitkeliuose vedančiuose iš didžiulių priemiesčių į miesto centrą.
Šiuo metu JAV tokių eismo juostų apie 1600 km. Europa pasuko visiškai kitu
keliu. Europos šalys žymiai didesnį dėmesį skyrė viešojo transporto plėtrai ir
jo efektyvumo didinimui, todėl joje tokių eismo juostų nėra daug. Pirmąją tokią
eismo juostą 1993 metais atidarė olandai prie Amsterdamo. Deja nepasiteisino.
Šiandien transporto planuotojai daugiau mažiau sutaria dėl tokių eismo
juostų poveikio susisiekimo sistemai:
Pliusai:
- Skatina gyventojus efektyviau naudoti transporto priemones mažinant poveikį aplinkai;
- Skatina elektromobilių naudojimą;
- Trumpuoju laikotarpiu padidina gatvių pralaidumą;
Minusai:
- Sumažina viešojo transporto greitį, eismo kokybę, todėl viešasis transportas praranda dalį keleivių;
- Viešojo transporto įmonės gauna mažiau pajamų dėl prarastų keleivių, todėl joms iškyla finansinių sunkumų dėl ko tenka mažinti teikiamų paslaugų kokybę, kas paskatiną dar didesnį keleivių praradimą.
- Prarasti keleiviai pereina prie naudojimosi privačiais automobiliais, nes kaip minėjau, trumpuoju laikotarpiu yra pagerintas gatvių pralaidumas ir susisiekimo automobiliais greitis;
- Vykstant keleivių persiskirstymui tarp transporto rūšių, eismo intensyvumas mieste auga, spūstys grįžtą į buvusį lygį ir galiausiai jį pralenkia;
- Miestui reikia daugiau ir platesnių gatvių, nes esamos nebeužtikrina transporto srautų pralaidumo;
Kiti mažesni minusai:
- Tokios eismo juostos padidina transporto srauto turbulenciją ir avaringumą. Apie ką aš čia kalbu? Tarkim kamščio metu jums už penkių sankryžų reiks sukti į kairę. Ką jūs darysit? Keturias sankryžas pravažiuosit dešinėje pusėje esančioje autobusų juostoje, o tada per dvi – tris eismo juostas bandysite rikiuotis į kairę;
- Skatina KET pažeidimus. Vadinami „inkilėliai“ nebegalės užfiksuoti jūsų pažeidimo (kaip jiems užfiksuoti keleivių skaičių?), taigi jus galės bausti tik kelių patruliai, o kaip žinoti mieste yra nemažai vietų kur kelių patruliai tiesiog neturi vietos kur galėtų sustabdyti jūsų automobilį, todėl tam tikrose atkarpose galėsite važiuoti saugiai pažeisdami KET taisykles. Dėl to aišku kentės viešojo transporto keleiviai.
Vakarų Europos šalys sugebėjo atpažinti šį žalingą ciklą, todėl tokių
eismo juostų nebeplanuoja. Ar sugebėsime atpažinti mes?
