Trumpų atstumų kelionės. Kuris susisiekimo būdas pranašiausias? Asmeninis eksperimentas.

Šią savaitę nusprendžiau padaryti paprastą eksperimentą: palyginti kaip skiriasi susisiekimo greitis naudojant įvairius susisiekimo būdus nedideliais atstumais. Mano kasdieninis maršrutas yra Vilniuje: Šiaurės miestelis – centras. Atstumas automobiliu išeina apie 3,3 km, dviračiu – 3,1 km, o pėsčiomis 2,6 km. Siekiant būti objektyviam laiką skaičiavau nuo buto durų iki darbo kabineto durų, t.y. į skaičiavimuose įvertinau tokius faktorius kaip dviračio atrakinimas/prirakinimas prie turėklų, kelionė pėsčiomis nuo parkavimo aikštelės iki darbo ir t.t. Rezultatai lentelėje:

Susisiekimo būdas	Kelionės trukmė, min
	Į darbą	Iš darbo	Vidurkis
Pėsčiomis	26	26	26
Dviračiu	18	18	18
Viešuoju transportu	29	26	27,5
Automobiliu	20	16	18

Susisiekimo būdus vertinau balais 5 balų sistemoje pagal greičio, kainos ir komforto kriterijus.

Pėsčiomis. Malonumą vaikščioti pėsčiomis atradau praeitą žiemą kai turėjau problemų su automobiliu, todėl nusprendžiau pabandyti vaikščioti į darbą pėsčiomis. Pabandžiau ir patiko. Trys kilometrai yra fiziškai per daug nevarginantis atstumas, kurį galima nueiti per pusę valandos. Einant į darbą per tą laiką prasibudini, o grįžtant namo išvėdini pavargusią galvą. Patogu ir naudinga. Oro temperatūra tavęs neriboja, tereikia tinkamai apsirengti. Pliaupiant stipriam lietui eiti pėsčiomis yra nemalonu, tada geriau rinktis kitą susisiekimo būdą, taigi panaudojimo koef. 95 %. Atsidurti darbe per 26 minutes yra gana priimtina, bet būtų galima ir gerokai greičiau – 2 balai. Ėjimas praktiškai nieko nekainuoja, nebent bandyti įvertinti sunkiai įvertinamas sąnaudas – teoriškai greitesnį batų susidėvėjimą ar teoriškai didesnį poreikį maistui, - 5 balai. Einant pėsčiomis kartais tenka eiti greta judrių gatvių, fiziškai juntamos ekstremalios temperatūros ar lietus. Visgi esant saulėtai dienai pasivaikščiojimas yra itin malonus užsiėmimas, todėl komforto aspektu vertinu 3 balais.

Dviračiu. Susisiekimas dviračiu yra gana keistas ir gana rizikingas užsiėmimas. Pirmas dalykas yra tai, kad dviratis eisme neturi savo vietos – konfliktinės situacijos iškyla ne tik važiuojant keliu ar šaligatviu, bet ir važiuojant dviračių taku. Antras dalykas yra tai, kad važiuojant dviračiu turi būti tikras, kad nepapulsi į lietų. Lietus ir šaltas oras labai apriboja susisiekimo dviračiu galimybes ir reikalauja specialios aprangos, kuri yra brangi, todėl vidutinis žmogus dviratį gali panaudoti turbūt tik pusei darbinių kelionių. Visgi dviratis žavi savo greičiu ir susisiekimo kaina. Į darbą galiu nuvykti per 18 minučių, todėl į šį stulpelį rašau 4 balus. Kelionė dviračiu nieko nekainuoja, žinoma jeigu neskaičiuosim dviračio įsigijimo kainos ir analogiškų dalykų kaip susisiekimo pėsčiomis atveju – 5 balai. Neskaitant malonaus greičio pojūčio, pėsčiomis eiti yra maloniau nei važiuoti dviračiu. Važiuojant dviračiu šiek tiek suprakaituoji, labiau jaučiausi vėjuotos ir nors kiek lietingos dienos – 2 balai.

Viešuoju transportu. Viešojo transporto 30 minučių bilietas man kainuoja 2,5 Lt, todėl už malonumą važiuoti troleibusu į darbą ir atgal reikia palikti pusę pietų kainos – brangu, ypač jeigu pažiūrėsime, kad ši susisiekimo rūšis yra pati lėčiausia – 27,5 minutės. Malonumo stovėti pilname ir purviname troleibuse taip pat nedaug, džiaugsmas tik tame, kad ant galvos nelyja ir vėjas nepučia, tačiau gali pasigauti bacilų. Visais aspektais viešojo transporto darbą vertinčiau 2 balais. O tai reiškia, kad šis susisiekimo būdas yra be konkurencijos prasčiausias. Visgi tai nereiškia, kad jis neturi pritaikymo trumpo atstumo kelionėms. Esant prastam orui arba menko fizinio pajėgumo gyventojams jis galėtų būti gera alternatyva susisiekimui pėsčiomis ar dviračiu. Taip pat norint naudotis viešuoju transportu nereikia turėti jokios papildomos įrangos ar aprangos kuri gali būti reikalinga važiuojant dviračiu ar keliaujant pėsčiomis, bei leidžia patogiau judėti su kroviniu. Kitiems žmonėms viešojo transporto panaudojimas tampa racionalus esant didesnio atstumo kelionėms.

Automobiliu. Be abejo pats komfortiškiausias susisiekimo būdas. Švarus, tvarkingas automobilis, geras klimatas (žiema - nešalta, vasara - nekaršta), graži muzika. Ko daugiau gali reikėti? – 5 balai. Tyrimas nustebino, kad susisiekimas automobiliu nėra greičiausias. Trumpose kelionėse miesto centre, priecentryje jam prilygsta dviratis. Mano privalumas, kad turiu kur parkuoti automobilį, priešingu atveju dviratis greičiu pranoktų automobilį – 4 balai. Penkių balų automobilis negavo todėl, kad kitu laiku važiuojant į darbą jį galiu pasiekti per trumpesnį nei 15 minučių laiką. Važinėjant miesto centre kur pilna šviesoforų, net ir nesant dideliems kamščiams, degalų sąnaudos gaunasi nemažos. Tyrimo metu, vidutinės mano degalų sąnaudos gavosi 12,4 l/100 km (įprastai jos siekia tik 7,0 l/100 km). Degalams kainuojant 5 lt/l kelionės sąnaudos į darbą ir atgal gaunasi 4,10 Lt. Rodos absurdas, bet tikra tiesa - važiuoti automobiliu yra pigiau* nei viešuoju transportu.

*Kaip iš tikro reiktų vertinti susisiekimo automobiliu kainą? Kai kurie žmonės man oponuoja, kad taip kainą skaičiuoti yra neteisinga. Reikia būti objektyviam ir įvertinti visas išlaidas tenkančias automobiliui: t.y. įsigijimo kainą, draudimą, eksploatacines sąnaudas ir t.t. Deja su tuo aš nesutinku. Dauguma įprastinį gyvenimą gyvenančių šeimų tiesiog privalo turėti vieną automobilį. Šiuolaikinėje visuomenėje tai yra nevaržomos laisvės simbolis. Judėti kada nori ir ten kur nori. Kaip kitaip nuvažiuoti į kaimą pas močiutę, į sodybą prie ežero pas draugą ar atlikti greitas keliones kai dėl laiko apribojimo negali naudoti alternatyvių susisiekimo būdų? Kadangi dėl šių priežasčių automobilis taip ar taip yra būtinas, o kadangi jis jau yra, tai draudimas ir periodiniai eksploataciniai darbai taip pat yra būtini, esu linkęs šias išlaidas priskirti norui gyventi nevaržomai. Jos jau išleistos. Kuomet renkuosi važiuoti automobiliu ar naudoti kitą susisiekimo būdą, automobiliui priskiriu tik papildomas išlaidas, kurios yra priedas prie „nevaržomos laisvės“ išlaidų, t.y. degalus. Na teoriškai, reiktų pridėti automobilių dalių nusidėvėjimo sąnaudas susijusiąs su kilometražu. Bet nemanau, kad šita grafa būtų labai didelė, todėl palieku ją tuščią.

Susisiekimo būdas	Greitis	Kaina	Komfortas	Bendras įvertinimas	Panaudojimo koef.
Pėsčiomis	2	5	3	3,3	95 %
Dviračiu	4	5	2	3,7	50 %
Viešuoju transportu	2	2	2	2,0	100 %
Automobiliu	4	3	5	4,0	100 %

Išvada: turime tris nugalėtojus. Bendru nugalėtoju tapo automobilis surinkęs 4,0 balus. Siekiant ekonomiškumo, ekologiškumo ir fizinio aktyvumo tikslų praniaušiausias tampa dviratis – 3,7 balo. Deja jis yra netinkamas esant blogam orui, todėl nugalėtoju, esant blogam orui, tampa susisiekimas pėsčiomis – 3,3. Viešasis transportas mano atveju kaip susisiekimo būdas nenaudotinas.